Crash Course: Chapter 8 - The Fed & Money Creation by Chris Martenson


Uploaded by ChrisMartensondotcom on 29.12.2008

Transcript:
Dabar mes išsiaiškinsime kur kuriami pinigai.
Procesas veikia šitaip.
Sakykime kongresui reikia daugiau pinigų nei jis turi.
Aš žinau kad tai tiesmuka, bet tarkime kongresas padarė kažką tikrai labai kvailo.
Pavyzdžiui, sumažino mokesčius tuo pat metu kariaudamas du karus.
Taigi kongresas dabar neturi pinigų
ir siunčia prašymą, iždo departamentui, padidinti išlaidas.
Jūs galbūt nustebsite ir išsigąsite, o gal nepasirodys nieko naujo, bet Iždo departamentas
gyvena šia diena ir niekada neturi daugiau pinigų nei pakaktu dviem savaitėm.
Taigi, iždo departamentas, tam kad gautu grynųjų, išspausdins pluoštą obligacijų,
tai yra tas būdas kurio JAV vyriausybė skolinasi pinigus.
Obligacijos turi savo nominalią vertę (kainą už kurią jos bus parduotos) ir fiksuotą palūkanų normą.
Palūkanos bus išmokėtos obligacijų turėtojuj. Taigi jeigu jūs sumokėjote už obligaciją 100 dolerių, ir tos obligacijos nominali vertė yra 100 dolerių,
bei palūkanos 5%, kas reiškia kad po metų pardavęs obligaciją gausite 105 dolerius.
Obligacijos parduodamos reguliariai aukcionuose, ir daugumą
jų nuperka didieji bankai, tokie kaip neseniai dalyvavę iš Kinijos ir Japonijos.
Aukcionuose bankai perka obligacijas, o surinkti pinigai nukeliauja į iždo departamento saugyklos dėžes,
iš kur, įprasta tvarka, išleidžiami vyriausybės programoms. 00:01:17.600,00:01:23.500 Aš pažadėjau parodyti iš kur atsiranda pinigai bet to dar nepadariau tiesa?
Obligacijos perkamos pinigais kurie jau egzistuoja.
Pinigai sukuriami kitu būdu, kuomet Federalinis rezervo bankas perka obligacijas iš komercinių bankų.
FED tai daro taip: perveda pinigus bankui ir
pasiima obligacijas. Kitaip sakant obligacijos iškeičiamos į pinigus.
Taigi iš kur atsirado tie pinigai? Malonu kad paklausėte.
Jie atsirado iš nieko, nes FED sukuria pinigus kuomet „perka“ skolą.
Nauji FED išleisti pinigai visuomet keičiami į skolą, taigi, mes galime sukurti antraštę šiam puslapiui.
Visi doleriai yra paskolinami į egzistavimą. Netikite manimi?
Štai ištrauka iš FED publikacijos, pavadintos 00:02:05.600,00:02:09.500 „Paaiškinant paprastai“ : „Kuomet jūs arba aš išrašome čekį,
mūsų sąskaitose turi būti pakankamai pinigų čekiui padengti,
tačiau, kuomet FED išrašo čekį, nėra jokio indėlio banko sąskaitoje, tam čekiui apmokėti.
Kuomet FED išrašo čekį jis sukuria pinigus. Oho.
Tai išskirtinė galia. Jei jūs ir aš, turime dirbti tam kad turėtume pinigų,
turime rizikuoti investuodami kad jų turėtume daugiau, tai FED paprasčiausiai išspausdina tiek kiek jam reikia,
kada reikia, ir dar paskolina mums visiems per JAV vyriausybę už palūkanas.
Turint omenyje tai, kad virš 3800 popierinių valiutų (ir kai kurios metalinės monetos)
neteko perkamosios galios dėl blogo valdymo,
ar nebūtų protinga labai atidžiai stebėti FED ir įsitikini jog 00:02:55.600,00:02:58.500 jie atsakingai dirba su mūsų pinigų sistema?
Taigi, dabar mes žinome kad yra dvi pinigų rūšys.
Pirma rūšis - tai bankų kreditai, kurie, kaip mes matėme, yra pinigai paleisti į pasaulį paskolinant už palūkanas.
Banko kreditas - tai tokia pinigų rūšis kuri turi sau lygią
arba jų kiekį viršijančią skolą.
Skolą už kurią mokamos palūkanos.
Antra rūšis, tai pinigai sukurti iš oro,
proceso, kurį tik ką nupasakojau pagalba. Šis procesas yra toks paprastas kad protas atsisako tai pripažinti,todėl
nesijaudinkite jeigu jums reikės peržiūrėti šią dalį dar keletą kartų.
Tačiau, jeigu jūs suvokėte šį reikalą iš pirmo karto, tuomet sveikinimai!
Paspauskite sau ranką nes tai tikrai nelengvas uždavinys.
Šios naujos žinios apie pinigus, leidžia mums suformuluoti dar dvi, labai svarbias, Esmines koncepcijas.
Pirma - visi doleriai yra padengti skola.
Bankų lygyje, visi nauji pinigai, yra skolinami į egzizstavimą.
FED lygyje - pinigai paprasčiausiai spausdinami iš oro ir vėliau iškeičiami
į valstybės skolą, už kurią sumokamos palūkanos. Abiem atvejais pinigai yra padengti skola.
Už skolą yra mokamos palūkanas. Iš šio esminio teiginio galima padaryti tikrai gilią išvadą:
kiekvienais metais, turi būti paskolinama (išleidžiama į egziztavimą), bent tiek naujų pinigų,
kiek reikia palūkanom sumokėti, už anksčiau susikaupusias skolas.
Jeigu šį teiginį šiek tiek pakeisti,tuomet galima pasakyti, kad, kiekvienais metais, suminė skola, turi padidėti tokių procentiniu dydžiu,
kokio dydžio yra tos skolos palūkanos.
Kiekvienais metais skola privalo augti tam tikru procentiniu dydžiu.
Kadangi skola paremta pinigų sistema, nuolatos auga tam tikru procentiniu dydžiu,
tai yra iš prigimties eksponentinė sistema.
Tokios sistemos savybė ta, kad skolos dydis, visada didesnis nei pinigų kiekis apyvartoje.
Aš nenoriu teisti sistemos ir sakyti gera ji ar bloga. 00:04:49.600,00:04:52.500 Paprasčiausiai ji yra tokia kokia yra. Supratę kaip sistema veikia,
jūs suprasite ir tai, jog mūsų ekonomikos galimybės
ne begalinės, bet greičiau apribotos tos sistemos vidinių taisyklių.
Visa tai veda mus prie ketvirtos Esminės koncepcijos.
Nuolatinis augimas būtinas šiuolaikinei bankinei sistemai.
Iš tiesu mes galime sukurti apibrėžimą-taisyklę: Kiekvienais metais būtina paskolinti bent tiek naujų paskolų,
kiek reikia praeitų metų
skolos palūkanom sumokėti.
Be nuolatinio naujų pinigų išleidimo, neįmanoma aptarnauti praeityje sukauptų skolų.
priešingu atveju nuvilnytu bankrotų banga, kuri greičiausiai sugriautu visą ekonominę sistemą.
Kaip matėme praeitame skyriuje,pavyzdyje apie vietinius bankus,
bankrotai yra, skola padengtu pinigų sistemos, Achilo kulnas.
Būtent dėl šios priežasties, visos institucinės ir politinės jėgos yra
sukoncentruotos išvengti tokio scenarijaus.
Taigi, bankinė sistema turi nuolat plėstis, tačiau
ne todėl kad tai gerai ar blogai,
bet todėl, kad ji taip sukonstruota.
Tai sistemos savybė, taip kaip
mano automobilio savybė naudoti benziną. Aš galiu norėti ir tikėtis, kad mano mašina važiuos degindama šiaudus,
bet bandyti tai padaryti būtu laiko švaistymas, paprasčiausiai ji tam nesukurta.
Supratę nuolatinio augimo būtinybę,
mes būsime geriau pasiruošę priimti tinkamus sprendimus
ir teigiamai nulemti savo ateitį.
Žiūrint filosofiškai, galime pasvarstyti kokios galimybės gyvuoti sistemai kuri
privalo augti eksponentiškai, bet egzistuoja apvalioje planetoje.
Svarbiausias klausimas yra šis: Ar dabartinė pinigų sistema gali būti patobulinta taip,
kad būtu stabili,logiška ir tinkama naudoti kai ji neauga?
Kas nutiks, kai žmogaus sukurta pinigų sistema, kuri privalo nuolatos augti,
kaktomuša atsitrenks į fizines sferinės planetos ribas?
Aš tikiu kad pamatysiu tą susidūrimą,
iš tiesų jis galbūt jau prasidėjo ir man labai įdomu kuo tai apsivers.
Tačiau, jei jūsų požiūris į ateitį lankstus,tuomet jai pasirodžius, turite galimybę išspausti
iš tos ateities kuo daugiau, nesvarbu kokia ji būtu.
Dabartiniai laikai yra žavintys, keliantys virpulį ir tikrai nesulyginami su jokiais kitais,
aš džiaugiuosi kad gyvenu dabar,čia, ir su jumis.
Kitame skyriuje mes pažvelgsime į tam tikrus dalykus iš mūsų pinigų istorijos
ir jūs sužinosite, kad mūsų pinigų sistema, gali būti apibūdinta
kaip puikus evoliucijos kūrinys, 00:07:15.600,00:07:22.999 arba kaip istoriškai trumpas eksperimentas, kuriam nėra nei 37 metų.